Spausdinti

Meditacija A 18 eilinis


Liturginiai tekstai

 

Penki kepaliukai duonos

 

„Nėra reikalo jiems iš čia eiti, – sakė Jėzus, – jūs duokite jiems valgyti“ (Mt 14, 16). Tarsi būtų pasakęs: „Nėra reikalo jiems ieškoti įvairaus maisto ir sau pirkti prastos duonos, kai su savimi jie turi dangiškąją duoną. Jūs duokite jiems valgyti“. Jis ragina apaštalus laužyti duoną ir nuspėti jo galimybes, kad šiems tvirtinant, jog jie neturi, ženklo galybė ir didybė visiems būtų akivaizdesnė.
Todėl prašau, kad kiekvienas prisimintų, ko dažnai mokiau, ypač apie šį stebuklą; kadangi nors ir nuostabu yra tai, ką padarė Išganytojas Viešpats, tačiau daug nuostabiau yra, ką tai iš anksto pavaizduoja. Viskas taip aiškiai išreikšta, jog niekam negali likti jokios abejonės, kad visa tai yra tam Dievo valia parengta. Todėl pasvarstykite, kas buvo padaryta ir kaip buvo padaryta; ir svarstydami atkreipkite dėmesį į veikėjus, priežasčių padarinius ir pačias priežastis pavieniui, taip pat skaičius ir būdą, vietą ir laiką, o ir visa kita, ką būtų ilgu vardyti. Nes, kaip jau sakiau, tai kas buvo padaryta, labiau nei parodo tai, kas buvo įvykdyta, daug labiau atskleidžia mūsų išganymo dovaną. Dėl tos priežasties visa tai įvyko ne atsitiktinai ir ne susiklosčius aplinkybėms, bet dievišku patvarkymu.
Todėl mokiniai paklausti atsako: „Mes čia teturime penkis kepaliukus duonos“ (Mt 14, 17). Ir kitas sako: „Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus“ (Jn 6, 9). Jonas paliudija, jog tai pasakė Andriejus. Tačiau šiems žodžiams netrūksta gilių slėpinių. Nes, kaip perdavė mūsiškiai, nors ir reikia tą berniuką suvokti kaip Mozę, kadangi penkios pirmos Senojo Testamento knygos priskiriamos jam, tačiau visi apaštalai turėjo tą patį įstatymą. Jiems visiems jis buvo duotas, kad, kas tik vykdys visa, ką jis liepia, tuo gyventų. Akivaizdu, kad apaštalai prieš Viešpaties kančią ir Evangelijos suspindėjimą teturėjo viso labo tik penkis kepaliukus duonos, o ir tos miežinės, nes Mozės Įstatymas, padalytas į penkias knygas, buvo tarsi per didelio pelų lipnumo suvaržytas.

Šv. Paschazijus Radbertas, † apie 865

Biografija