Spausdinti

Meditacija A 26 eilinis


Liturginiai tekstai

Atsivertimas

„Bet jūs, nors tai matėte, nė vėliau neapsigalvojote ir netikėjote juo“ (Mt 21, 32). Bloga yra jau nuo pat pradžių nepasirinkti gėrio, bet dar didesnė kaltė to, kuris net nesitaiso. Būtent todėl randasi daugybė blogų žmonių – štai ir dabar matau kelis, tapusius tokiais dėl savo baisaus abejingumo. Tačiau nebūkite abejingi! Nors ir būtumėte pasiekę blogio dugną, nepraraskite vilties pasikeisti į gera, nes nėra sunku išlipti net ir iš giliausios blogio duobės!
Argi negirdėjote apie ištvirkėlę, kuri, pirma visas moteris pranokusi savo palaidumu, vėliau visas nustelbė dievobaimingumu? Kalbu ne apie aną Evangelijų, bet apie mūsų dienų ištvirkėlę iš nuodėmingojo Finikijos miesto. Juk ji gyveno tarp mūsų, teatre gaudavo pagrindinius vaidmenis, o jos vardas skambėjo visur – ne tik mūsų mieste, bet iki pat Kilikijos ir Kapadokijos. Kiek turtų ji iššvaistė ir kiek našlaičių suviliojo! Daugelis ją kaltino net raganavimu, – esą tuos vilionių tinklus ji mezgusi ne tik savo kūno grožiu, bet ir kerais. Ši ištvirkėlė savo tinklais buvo apraizgiusi net imperatorienės brolį – iš tiesų paveiki galia!
Tačiau staiga, nežinau, kaip, – ar, veikiau, man tai visiškai aišku, – ji panorėjo atsiversti ir susilaukė Dievo malonės, todėl paniekino visa tai ir, metusi šalin velnio suktybes, atsigręžė į dangų. Ir nors anksčiau nebuvo nieko gėdingesnio už jos elgesį ant scenos, vėliau, vilkėdama ašutinę ir nuolat marindamasi, ji pranoko daugelį nepaprasta susilaikymo dorybe. Šis jos atsivertimas sukėlė rūpesčių miesto valdytojui, kuris, net ir pasitelkęs kareivius, nepajėgė išsivesti jos iš ją priglaudusių mergelių ir sugrąžinti atgal į sceną. Apdovanota neapsakomais slėpiniais ir parodžiusi tokios malonės vertą veržlumą, ji taip baigė savo gyvenimą: malonei nuplovus visas kaltes ji priėmė krikštą ir stropiai atsidėjo dorybių ugdymui.

Šv. Jonas Auksaburnis, † 407

Biografija