Spausdinti

Meditacija A 4 eilinis


Liturginiai tekstai

Dabarties karalystė

Išmintis, kuri negali klysti, kaip sako šventasis Bernardas, norėjo parodyti pasauliui, kaip labai brangus buvo neturto perlas, kurio vertės nepažino pasaulis. Išmintis jį pasirinko, kad jos mokymas: „Palaiminti, kurie alksta ir trokšta, palaiminti vargdieniai“, (plg. Mt 5, 3, 6; Lk 6, 20) ir t. t., derėtų su jos gyvenimu.
Taip pat pasirodo, kaip labai neturtą brangina Dievas, kai matome, kad jo rinktiniai draugai, ypač Naujajame Testamente, pradedant jo Švenčiausiąja Motina ir Apaštalais ir toliau visais laikais iki mūsų dienų, visi buvo varguoliai, tarsi pavaldiniai, kurie eina paskui savo karalių, tarsi kareiviai, kurie elgiasi kaip jų karvedys, tarsi kūno nariai, kurie seka savo galvą, Kristų.
Vargšai yra tokie didingi Dievo akyse, kad dėl jų Jėzus Kristus specialiai buvo siųstas į žemę. „Kadangi jie apiplėšia vargšus ir beturčiai aimanuoja, nūn aš pakilsiu, – sako Viešpats“ (Ps 12, 6). Ir kitoje vietoje: „Jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams“ (Lk 4, 18). Jėzus Kristus tai primena, liepdamas atsakyti šventajam Jonui. „Vargdieniams skelbiama geroji naujiena“ (Mt 11, 5). Juos daug labiau myli nei turtuolius, kad Jėzus Kristus panoro iš vargšų išsirinkti švenčiausiąją Apaštalų kolegiją, jis norėjo gyventi ir kalbėtis su jais, jis paliko juos kaip savo Bažnyčios galvą, jis paskyrė juos būti teisėjais dvylikos Izraelio giminių, tai yra visų tikinčiųjų, juos, kurių tarėjai bus vargšai. Taip išaukštinta yra jų būsena!
Bičiulystė su vargšais padaro amžinojo karaliaus bičiuliu. Neturto meilė daro mus karaliais net žemėje, bet ne žemės, o dangaus karaliais. Tai suprantama, nes dangaus karalystė kitiems yra pažadėta ateityje, o varguoliams ir visiems, kurie kenčia negandas, nekintančios Tiesos yra pažadėta dabar: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią, nes jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3), nes jau dabar jie turi teisę į karalystę.

Šv. Ignacas Lojola, † 1556

Biografija