Spausdinti

Meditacija A 5 eilinis


Liturginiai tekstai

 

Šviesa

 

Mane supanti tavo šviesa man teikia gyvybę, o mano Kristau,
nes tave regėti reiškia gyventi ir prisikelti. Nemoku apsakyti tavo šviesos veikimo!
Vien tai iš tiesų pažinau ir žinau, mano Dieve,
kad, nors ir būčiau, o Valdove, ligoje, sielvarte ar liūdesyje,
nors mane varžytų pančiai, badas ar kalėjimas,
nors kankintų ir dar baisesni skausmai, mano Kristau,
tavo skaisti šviesa išsklaido viską tartum tamsą,
o dieviškoji tavo Dvasia mane netikėtai apgaubia
atvanga, šviesa bei šviesos džiugesiu.
Sielvartas man pasirodė tarsi dūmas,
mintys – lyg tamsa, pagundos – tarsi strėlės,
rūpesčiai – lyg tamsybės, o aistros – tarsi žvėrys, o Žodi,
iš kurių mane išlaisvinai, iš kurių kadaise ištraukei,
po truputį nušvietęs mane savo dieviškąja šviesa.
Ir dabar, kuomet esu apimtas šių tamsybių, Kristau, mano Dieve
išsaugai mane nesužeistą, pridengdamas savo šviesa.
Bet kadangi vis puolu, nuolat nusidėdamas,
kadangi puikuojuosi, sukeldamas tavo pyktį,
meldžiu, kad gailestingai mane sudrausmintum, o mano Kristau.
Tavo sudrausminimą smarkiausiai jaučiu savyje
tuomet, kai nuo manęs pasitraukia mane dengiančioji
neprieinama, o Valdove, visa apšviečianti ir dieviška, šventoji tavo šviesa.
Lygiai kaip nusileidus saulei stoja tamsi naktis,
o visi žvėrys traukia ieškoti maisto,
taip ir kai nuo manęs nuslenka tavo, mano Dieve, šviesa,
tuojau mane apgaubia gyvenimo sutemos ir minčių jūra,
mane ryja aistrų žvėrys,
savo strėlėmis mane naikina visos mintys.
Bet vos tik vėl pasigaili ir užjauti,
vos tik išgirsti mano sielvartingas raudas,
išgirsti mano dejones ir priimi ašaras,
vos tik panori pažvelgti
į mano, neatleidžiamai nusidėjusio, nusižeminimą,
o mano Kristau, iš tolo vėl pasirodai tarsi tekanti žvaigždė.

Šv. Simeonas Naujasis Teologas, † apie 1022

Biografija