Meditacija B 08 15 d.
Suprasi savo mažumą
Pasikliaukime savo mažumu: tai geriausia vidinės maldos ir apaštalavimo priemonė.
Prisiminkite Švč. Mergelės Marijos giesmės Magnificat eilutes, kurios atitinka daugybę Evangelijos vietų: „Galiūnus pašalino iš sostų, o išaukštino nuolankiuosius. Gėrybių pripildė alkstančius, turtuolius tuščiomis paleido“ (Lk 1, 52. 53).
Tai atspindi didžiąją ir slėpiningąją tiesą, kad meilė elgiasi tarsi vietoje nenustygstantis vaikas, viską darantis antraip: tai, kas yra viršuje, nutrenkia žemyn, o kas žemai – kelia į viršų (plg. Lk 14, 11: „Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“).
Ir negali nieko prikaišioti – toks meilės metodas. Suprasdami savo mažumą, būsime laimingi, tai bus mūsų sėkmės ir vaisingumo paslaptis. Vidinės maldos ir apaštalavimo paslaptis.
Jei per vidinę maldą jums sunku susikaupti, įsiklausykite į tylą, numalšinkite savo smalsias mintis, bet jeigu ir tada nesiseka įveikti sunkumų, praturtinkite savo mažumą – paprasčiausiai paaukokite jį Dievui, kaip ir visa kita. Nekreipkite dėmesio į tai, koks esate dabar, būsite labiau susirūpinę savimi, verčiau atkakliai ir nepaliaujamai gręžkitės į Dievą. Mūsų gyvenimo grožis – kasdienis kvietimas ieškoti Dievo. Tai ilga kelionė, kai, net patys nejausdami, vis iriamės pirmyn.
Vieną dieną per vidinę maldą sesuo, Mylimoji Jėzaus Marija, stebėjo kitą seserį karmelitę ir regėjo viziją: pasirodęs Viešpats žvelgė į tą seserį tokiu švelniu žvilgsniu, kad ji negalvojo nieko kita, kaip tik tai, kad ši siela, į kurią žiūri Viešpats, yra išgelbėta. Paskui jos išsikalbėjo, ir toji, kurią stebėjo, papasakojo, jog praėjus daugiau negu pusvalandžiui po kovos su besiblaškančiomis mintimis, jos atsiskleidusios širdies liūdesys tegalėjo ištarti: „Viešpatie, pažvelk į mane gailestingu žvilgsniu“.
Kartūzas, † 1987
Biografija