Meditacija B 11 02 I
Mirusiųjų diena
Vėlinės
„Aš neatstumsiu“
„Ateinančio pas mane aš neišstumsiu laukan“ (Jn 6, 37). Kas nors galėtų tarti: ateisime pas tave, bet tu nepriimsi mūsų. Ir todėl jis sako, šitai atmesdamas: „ir ateinančio pas mane“, – to, kuris ateina tikėjimo žingsniais ir gerais darbais, – „aš neišstumsiu laukan“. Taip duoda suprasti pats esąs viduje: mat „viduje“ yra tai, iš kur išeinama laukan. Pažiūrėkime, kas yra tasai vidus ir kaip iš ten išstumiama.
Iš tiesų reikia žinoti štai ką: kadangi sakoma, jog visi regimi dalykai yra tarsi išoriniai dvasinių atžvilgiu, tai kuo dalykas yra labiau dvasinis, tuo labiau jis yra viduje. Taigi vidus esti dvejopas. Vienas yra labai gilus, tai amžinojo gyvenimo džiaugsmas, kuris, pasak Augustino, yra labiau vidinė ir maloni slapta buveinė, kur nėra sielvarto, nėra blogų minčių kartėlio, kur nepasiekia gundymai ir kančios; apie ją sakoma: „Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“ (Mt 25, 21). Ir: „paslepi juos savo Artumo užuovėjoje“ (Ps 30 (31), 21), tai yra Jo esybės regėjimo pilnatvėje. Ir iš šio vidaus nė vienas nebus išstumtas; „nugalėtoją aš padarysiu šulu savo Dievo šventovėje, ir jis nebeišeis laukan“ (Apr 3, 12), nes, kaip sako Matas, „teisieji eis į amžinąjį gyvenimą“ (Mt 25, 46). Kitas vidus yra sąžinės grynumas, tai yra dvasinis džiaugsmas; apie jį kalbama: „parėjęs namo, rasiu ramybę“ (Išm 8, 16). Ir: „Karalius įsivedė mane į savo kambarius“ (Gg 1, 3). Iš čia kai kurie būna išstumiami.
Todėl Viešpaties žodžius „aš neišstumsiu laukan“ galima suprasti dvejopai. Vienaip galima suprasti, jog pas jį ateina Tėvo išankstiniu lėmimu jam paskirtieji; apie tuos jis sako: „ateinančio pas mane“, Tėvo iš anksto paskirtojo, „aš neišstumsiu laukan“; „Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš seno yra pasirinkęs“ (Rom 11, 2). Antraip galima suprasti, jog išeinantys išeina ne kaip Kristaus atstumtieji, bet atstūmimo priežastis kyla iš jų pačių, nes jie neištikimybe ir nuodėmėmis pasitraukia iš grynos sąžinės slaptavietės. Todėl sakoma „aš neišstumsiu laukan“, tačiau jie išstumia save patys; „‘jūs esate ta našta, ir aš jus numesiu’, – tai Viešpaties žodis“ (Jer 23, 33). Ir šitaip buvo išmestas laukan tas, kuris atėjo į vestuves neturėdamas vestuvių drabužio, kaip pasakojama Evangelijoje pagal Matą (Mt 22, 11 ir toliau).
Šv. Tomas Akvinietis, † 1274
Biografija