Spausdinti

Biografijos T




Tatianas (II a.)

 

Tatianas gimė rytiečių pagonių šeimoje, į rytus nuo Eufrato (dabar Irano ir Irako teritorija). Atsivertęs į krikščionybę atvyko į Romą ir tapo šv. Justino mokiniu. Yra žinomi tik du Tatiano kūriniai: pirmajame, „Diateserone“, jis bando sujungti į vieną keturias Evangelijas; antrasis veikalas, „Kalbos graikams“, priskiriamas apologetikos žanrui. Tai ne tiek krikščionių doktrinos pristatymas, kiek arši pagoniškosios kultūros ir papročių kritika; kaip jų priešprieša pateikiama krikščioniška Dievo ir žmogaus vizija. Meditacija A 11 02 I.



Tauleris Johanas (Johannes Tauler, 1300–1361)

 

Kilęs iš Elzaso (Prancūzija), Johanas Tauleris gimė Strasbūre apie 1300 m. Šis žymus mistikas dominikonas, Ekharto mokinys, yra vienas reikliausių dvasinių mokytojų. Aprašydamas asmeninės maldos būdus aiškiai pasisako už griežtus tobulybės kelius ir pabrėžia sielos nuogumo, visiško žmogaus galių nuskaistinimo būtinybę. Po mirties buvo išspausdinta daug šio puikaus kalbėtojo „Pamokslų“. Jo mokymas vėliau buvo „susintetintas“ jo vardu išleistuose „Pamokymuose“, dariusiuose įtaką ne tik Pareinės mistikams, bet ir pagrindinėms dvasingumo srovėms iki mūsų laikų. Šis veikalas, tarpais ginčijamas, visada pavergia kontempliatyvaus tipo asmenybes. Meditacija A Advento 1; Meditacija C Sekminės.



Teodoras Studitas (759–826)

 

Gimė Konstantinopolyje. Sulaukęs 22 metų šv. Teodoras su broliais ir dėdėmis pasitraukė į Olimpo kalną, į šeimos sodybą, paverstą vienuolynu. Įšventintas kunigu ten po kelerių metų tapo abatu. Dėl nesukalbamumo Konstantino IV skyrybų klausimu šv. Teodoras buvo ištremtas, bet apie 798 m. sugrįžo į Konstantinopolį, kur gavo V amžiuje statytą Studium vienuolyną, kad ten įkurdintų savo bendruomenę. Šis jo vadovaujamas vienuolynas greitai tapo pagrindiniu dvasiniu Bizantijos centru, jame gyveno iki tūkstančio vienuolių. Bebaimis ikonoklastų (draudimo gerbti paveikslus) politikos priešininkas vėl buvo ištremtas 815 m. ir mirė 826 m. taip ir nesugrįžęs į savo vienuolyną. Šv. Teodoro palikimas – katechezės, dvasinės ir poleminės kalbos. Meditacija C 09 14.



 

Teodoretas Kyrietis (apie 393–466)

 

Šv. Teodoretas gimė Antiochijoje apie 393 m., o mirus tėvams, turtingiems krikščionims, tapo Apamėjos vienuolyno vienuoliu. Būdamas 30 metų, prieš savo norą buvo išrinktas Kyro miesto (netoli Antiochijos) vyskupu. Taikos ir santarvės žmogus, nesavanaudis vienuolis, jis dirbo teologinį ir Šventojo Rašto darbą, gyveno asketišką gyvenimą ir buvo veiklus ganytojas, rūpinęsis dvasine ir materialine savo tikinčiųjų gerove. Teodoretas evangelizavo pagonis, markionitus ir arijonus. Jis laikomas žymiausiu Antiochijos mokyklos egzegetu. Meditacija A Bažnyčios metinės; Meditacija C Kūčių vakaras.




Teresė iš Kalkutos (1910–1997)

 

Albanų kilmės Agnes Gonxha Bojaxhu būdama 18 metų tapo airių vienuolių kongregacijos nare, o davusi įžadus buvo išsiųsta į Indiją. Ten beveik 20 metų aukštuomenės merginas mokiusi geografijos, pajuto troškimą tarnauti vargingiausiems. 1948 m. apsistojo Kalkutoje ir rūpinosi raupsuotaisiais, mirštančiais benamiais ir vaikais. 1950 m. oficialiai įteisinta naujoji kongregacija – Dievo Meilės misionierių seserų kongregacija. Pal. Teresės iš Kalkutos gyvenimas ir darbai yra Dievo švelnumo kiekvienai žmogiškai būtybei liudijimas ir iškalbingai teigia besąlygišką gyvenimo vertę. Neišsenkamos vidinės energijos ji sėmėsi iš maldos, o ypač iš Eucharistijos. 2003 m. popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė palaimintąja.  Meditacija A eilinis 21; Meditacija C eilinis 11.



Tertulijonas (apie 160 – apie 220)

 

Tertulijonas gimė apie 160 m. Kartaginoje (dabar Tunisas), Afrikoje; čia ir mirė. Į krikščionybę atsivertė po studijų Romoje. Tertulijonas – labai savitas autorius, įgudęs kalbėtojas, dažnai karštas polemikas, nevengiantis diskusijų, priešpriešinančių krikščionis ir Romos imperiją, su kurios kultūra ir pagoniškais papročiais jis kovoja vardan Evangelijos. Tačiau ilgainiui dėl labai griežto požiūrio į moralės taisykles Tertulijonas perima montanistų idėjas. Meditacija A Advento 4; Meditacija B eilinis 6.




Tomas Akvinietis (1225–1274)

 

Šv. Tomas Akvinietis gimė prie Montekasino (Italijoje). Po filosofijos studijų Neapolyje įstojo į brolių pamokslininkų (dominikonų) ordiną ir tęsė studijas Paryžiuje, vėliau – Kelne, kur buvo šv. Alberto Didžiojo mokinys. 1257 m., tuo pat metu kaip ir šv. Bonaventūras, jis tapo teologijos dėstytoju. Šv. Tomo Akviniečio veikalas – milžiniškas. Žinoma, kad šv. Tomas pritaiko krikščionybei Aristotelio filosofiją. Jis visuomet skyrė pasiekiamą ir įrodomą proto sritį nuo Apreiškimu paremto tikėjimo srities. Jo teologija gimsta iš būtinybės šiuos dalykus suderinti. Šv. Tomas Akvinietis – filosofas, Šventojo Rašto komentuotojas, teologas, atvedęs scholastiką į jos apogėjų, mistikas – yra vienas didžiųjų religinių žmonijos genijų.  Meditacija A Velykų 4Meditacija B 11 02 I; Meditacija C eilinis 13.



Trejybės Elzbieta (Elisabeth Catez, 1880–1906)

 

Dvidešimt vienerių Elzbieta įstojo į Dižono karmeličių vienuolyną. Tylus susikaupimas, „visiškas atvirumas mokymui“ ir, Marijos pavyzdžiu, Amžinojo Žodžio klausymas padėjo jai pasiekti apvalančių maldos aukštumų, laikantis jos ordino dvasios. Visa pasinėrusi į šv. Pauliaus mokymą, ji siekė pasišvęsti Šventosios Trejybės „garbės šlovinimui“. Pal. Elzbieta paliko dvasinių užrašų, kuriuose entuziastingai perteikiamos jos įžvalgos ir  patirtis. Meditacija B 12 08; Meditacija C 03 04.