Spausdinti

Meditacija B 12 08


Liturginiai tekstai

 

Didybės šlovinimas

 

„Mes esame iš anksto paskirti sutvarkymu To, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą, kad būtume jo didybės šlovinimas“ (plg. Ef 1, 11–12).
Taip kalba šventasis Paulius, paties Dievo pamokytas šventasis Paulius. Kaip įgyvendinti šią didžią mūsų Dievo širdies svajonę, šį nuolatinį troškimą mūsų sielų labui? Kitaip tariant, kaip atsiliepti į savo pašaukimą ir tapti tobulu Švenčiausiosios Trejybės didybės šlovinimu?
Didybės šlovinimas – tai žmogus, kuris pasilieka Dieve, myli Jį tyra ir nesavanaudiška meile ir neieško šioje švelnioje meilėje savęs; kuris Jį myli labiau už visas Jo dovanas, net jei nieko nebūtų iš Jo gavęs, ir trokšta gera šitaip mylimam Asmeniui. O kaip trokšti ir iš tikrųjų norėti gera Dievui, jei ne vykdant Jo valią, nes ši valia visa nukreipia didesnei Jo garbei? Taigi tas žmogus turi jai atsiduoti visiškai, beprotiškai, taip, kad jau nebenorėtų nieko kita, kaip tik to, ko nori Dievas.
Didybės šlovinimas – tai tyli žmogaus siela, kuri yra tarsi lyra, slėpiningai palytėjama Šventosios Dvasios, kad ji iš šios sielos išgautų dieviškas melodijas; siela žino, jog kančia yra styga, skleidžianti dar gražesnius garsus, todėl jai patinka girdėti skambant šią savo instrumento stygą, nes ji dar maloniau sujaudina jos Dievo Širdį.
Didybės šlovinimas – tai žmogus, su tikėjimu ir paprastumu ištvermingai žvelgiantis į Dievą; tai veidrodis, atspindintis visa, kas Jis yra; tai lyg bedugnė, į kurią Jis gali tekėti, išsilieti; toks žmogus taip pat yra tartum kristalas, pro kurį Jis gali spinduliuoti ir kontempliuoti visus savo tobulumus ir spindesį. Žmogus, kuris šitaip leidžia dieviškajai Būtybei pasotinti savo poreikį, perduoti visa tai, kas Dievas yra, ir visa tai, ką Jis turi, išties yra visų Jo dovanų didybės šlovinimas.
Galiausiai didybės šlovinimas yra nuolatos dėkojanti būtybė. Kiekvienas jos veiksmas, judesys, kiekviena mintis, siekis, leidžia šiai būtybei giliau įsišaknyti meilėje, ir yra tarsi amžinojo Sanctus – Šventas, aidas.

Pal. Švč. Trejybės Elzbieta, † 1906

Biografija