Meditacija B 4 Velykų sekmadienis
Gerasis ganytojas
Gražiai parodęs, kad tuščios kitų šnekos ir nedori veiksmai yra priešingi jo darbų spindesiui, ir kad jie yra plėšikai, iš kitur įsiveržiantys į avidę, o jis – iš tiesų gerasis ganytojas, jis pereina prie pačių žydų mokytojų ir parodo savo vadovavimą esant geresnį už fariziejų. Šį teiginį palyginimu padaro visiškai aiškų: jis supriešina jų abejingumą su savo budrumu bei meile, apkaltina juos visai nesirūpinant kaimene, o apie save sako, kad jo rūpestis siekia tiek, kad nepagailėtų už ją net gyvybės, kuri kiekvienam yra brangiausia. Apibrėžia, ir kokiu būdu dera atpažinti gerąjį ganytoją: jis nurodo, kad kovojančiajam dėl avių išgelbėjimo reikia nedvejojant paaukoti net gyvybę. Tai iš tiesų ir išsipildė per Kristų, nes žmogus nukrypo nuo Dievo meilės ir palinko į nuodėmę, dėl to jis, išvarytas iš šventos bei dieviškos menės (turiu galvoje rojaus buveinę) ir patyręs šią nelaimę, velniui sugundžius į nuodėmę bei iš nuodėmės išaugus mirčiai, iš tiesų pakliuvo į nagus žiauriems ir negailestingiems vilkams.Po to, kai Kristus pasirodė esąs visiems geras ganytojas, atidavė už mus savo gyvybę, kovodamas su šiais dviem laukiniais žvėrimis: dėl mūsų leidosi prikalamas prie kryžiaus, kad mirtimi nužudytų mirtį; ir dėl mūsų buvo nuteistas, kad visus išgelbėtų nuo pasmerkimo už paklydimą, tikėjimu įveikęs viešpatavusią nuodėmę ir, kaip parašyta, prismeigęs prie savo kryžiaus mūsų skolos raštą. Iš tiesų nuodėmės tėvas mus paliko tarytum avis pragare, pavedęs mus ganyti mirčiai, kaip pasakyta psalmėse (Ps 48 (49), 15). O mirė už mus, išties gerasis, išties ganytojas, kad ištraukęs iš tamsių mirties šešėlių paruoštų ganytis su dangaus būriais ir kad vietoje tvartų požemio dugne bei jūros gelmėse, dovanotų aukštybėse pas Tėvą esančias buveines. Todėl kitą kartą ir sako mums: „Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę!“ (Lk 12, 32).
Šv. Kirilas Aleksandrietis, † 444
Biografija