Meditacija B Gavėnios 1
Gundymai
„O Dieve, išgirsk mano šauksmą, mano maldos paklausyki!“ Kas taip sako? Regis, vienas žmogus. Pažvelk, ar vienas: „Iš žemės pakraščio tavęs šaukiuosi, mano širdžiai alpstant“ (Ps 60 (61), 2–3). Tad jis jau ne vienas; bet vienas todėl, kad vienas yra Kristus, kurio nariai mes visi esame. Nes kas yra tas vienas žmogus, kuris šaukiasi iš žemės pakraščio? Kas gi šaukiasi iš žemės pakraščio, jei ne paveldas, kuris yra pažadėtas Sūnui: „Prašyk manęs, ir tautas tavo paveldu padarysiu, visus žemės pakraščius tau dovanosiu“ (Ps 2, 8).Štai kas šaukiasi iš žemės pakraščio, – ši Kristaus nuosavybė, šis Kristaus paveldas, šis Kristaus kūnas, ši viena Kristaus Bažnyčia, ši vienybė, kuri esame mes. O kaip ji šaukia? Kaip anksčiau jau minėjau: „O Dieve, išgirsk mano šauksmą, mano maldos paklausyki; iš žemės pakraščio tavęs šaukiuosi, mano širdžiai alpstant.“ Štai kaip šaukiuosi tavęs iš žemės pakraščių, tai yra iš visur, iš kur tik įmanoma. Tačiau, kodėl taip šaukiuosi? Nes „alpsta mano širdis“. Taip nurodoma, jog širdis apima visas pasaulio tautas ir jog ji nėra paskendusi didelėje garbėje, bet patiria didelį gundymą.
Mat, kol keliaujame žemėje, savo gyvenime neišvengsime gundymų, nes mes tobulėjame tik per išbandymus, ir niekas nepažįsta savęs, kol nėra išbandytas, niekas negali būti vainikuotas, jei nenugalėjo, niekas negali nugalėti, jei nekovojo, niekas negali kovoti, jei nesusiduria su priešu ir nepatiria išbandymų.
Todėl tas, kuris šaukiasi iš žemės pakraščio, būgštauja, tačiau nėra paliekamas likimo valiai. Nes tame kūne, kuriame [Kristus] mirė, prisikėlė ir įžengė į dangų, jis panorėjo būti mūsų, kurie esame jo kūnas, pirmavaizdis, kad jo nariai tikėtųsi nueiti ten, kur jau yra nuėjusi jų galva. Taigi jis mus perkeitė, kuomet leidosi gundomas šėtono. Ką tik skaitėme Evangelijoje, kaip Viešpats Jėzus Kristus dykumoje buvo gundomas velnio. Kristus tikrai buvo velnio gundomas. Tad ir tu Kristuje būsi gundomas, nes Kristus iš tavęs gavo kūną, o tau suteikė išganymą, iš tavęs paveldėjo mirtį, o tau davė gyvenimą, iš tavęs patyrė panieką, o tau padovanojo garbę; tad jis iš tavęs sulaukė gundymo, o tau atnešė pergalę.
Jei mes jame esame gundomi, jame mes ir nugalime. Tu pastebi, jog Kristus buvo gundomas, ir nematai, kad jis nugalėjo? Pripažink, kad tu jame esi gundomas, ir pripažink, kad tu jame nugali. Jis galėjo nuo savęs nuginti šėtoną, tačiau jei nebūtų davęsis gundomas, nebūtų tavęs išmokęs nugalėti pagundą.
Šv. Augustinas iš Hipono, † 430
Biografija