Spausdinti

Meditacija B sausio 1


Liturginiai tekstai

Motina ir vaikelis

Labiau negu visus, kuriuos pagydė, jis pradžiugino mane, nes aš jį įsčiose pradėjau,
Labiau negu visus, kuriuos išaukštino, jis išaukštino mane, kadangi aš jį pagimdžiau.
Į jo gyvenimo Rojų ketinu įžengti
Ir toje vietoje, kur Ieva prasikalto, jį garbinsiu,
Kadangi aš jam buvau priimtinesnė už visas sutvertąsias moteris,
Idant jam tapčiau motina, nes jis taip panorėjo,
Ir jis tapo mano vaikeliu, kadangi jam taip patiko.

Mano garbingųjų kankinių burnomis aš jį išpažįstu ir priimu jį,

Kūdikį – Neregimojo Sūnų, kuris tampa regimas.
Į didžią aukštumą jis mane pakylėja su savo šventaisiais,
Idant aš jį garbinčiau plačiame ir erdviame danguje,
Sklidiname jo garbės ir neįstengiančiame
Išlaikyti didybės to,
Kuris nusižemino ir tapo mažyliu ėdžiose.

Dangiškieji balsai pranešė apie tave gerąją naujieną žemiškiesiems;

Žemiškosios ausys tavimi malšino troškulį girdėdamos Gerąją Naujieną.
O naujasis šaltini, atvertas dangaus
Esantiesiems žemėje, kurie trokšte troško gyvenimo ir jo neragavo!
O versme, kurios Adomas neparagavo,
Ir kuri dvylika kalbančiųjų šaltinių
Atvėrė ir pripildė pasaulį gyvenimo.

Juozapas tave parpuolęs pagarbina tau aukodamas vainiką,

Šis sunerimęs teisusis, nuramintas angelo.
Ir, kad tu padidintum jo nuopelną, jis tave saugojo savo glėbyje.
Juozapo teisumas paliudija tau tai, koks esi tyras,
Kadangi kas būtų įtikinęs teisųjį
Rūpintis pasibjaurėtinu paleistuvės vaiku
Ir iš vienos vietos būti genamam į kitą?

Tu, mano Viešpatie, man paaiškink, kokiu būdu ir kodėl

Tau patiko iš mergaitiškų įsčių mums pasirodyti.
Ar tai simbolis to, kaip švytintis Adomas iš žemės
Tyros ir dar neįdirbtos buvo nužiestas?
Tad kodėl reikėjo, kad susižieduotų
Su Juozapu Dovydo dukra ir kad tokiu būdu
Tu gimtum iš jos be vyro pagalbos?

Šv. Efremas, † apie 373

Biografija