Meditacija C Didysis Ketvirtadienis
Kristaus Kūnas ir Kraujas
Jeigu kūnas nebūtų išgelbėtas, tai nei Viešpats savo krauju mus atpirko, nei Eucharistijos taurė nėra bendrystė su jo krauju, nei duona, kurią laužome, nėra bendrystė su jo kūnu. Kraujas yra ne iš kitur, kaip iš venų ir kūno ir kitos žmogiškosios substancijos, kuria tikrai tapęs Dievo Žodis savo krauju mus atpirko. Taip pat ir Apaštalas sako: „Kuriame turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą“ (Ef 1, 7). Ir kadangi esame jo kūno nariai ir iš kūrinijos gauname maistą, o kūriniją jis pats mums teikia, savo saulei nurodydamas tekėti ir lietui lyti taip, kaip pats nori; šią taurę, kuri yra iš kūrinijos, pripažino esant jo kraujo, kuriuo stiprinasi mūsų kraujas; ir šią duoną, kuri yra iš kūrinijos, patvirtino esant jo kūną, kuriuo stiprinasi mūsų kūnai.
Tad kuomet ir pripildyta taurė, ir paruošta duona priima Dievo Žodį ir tampa Eucharistija Kristaus Kraujo ir Kūno, kuriais stiprinasi ir iš kurių susidaro mūsų kūno substancija, – kaip galima neigti, kad kūnas esti tinkamas priimti Dievo dovaną, amžinąjį gyvenimą, kūnas, kuris gauna maistą iš Kristaus Kūno ir Kraujo ir yra jo narys? Taip pat ir palaimintasis apaštalas sako Laiške efeziečiams: „Mes gi esame jo kūno nariai, iš jo kūno ir iš jo kaulų“ (Ef 5, 30), šitaip sakydamas ne apie kokį dvasinį ir neregimą žmogų – „dvasia juk neturi kūno nei kaulų“ (Lk 24, 39), – bet apie jo sandarą, kuri yra kaip tikro žmogaus, sudaryta iš kūno, gyslų ir kaulų, kuri stiprinasi iš taurės – jo Krauju ir duona – jo Kūnu.
Vynmedis, pasodintas žemėje, savu laiku duoda vaisių, ir „kviečio grūdas, nukritęs į žemę“ (plg. Jn 12, 24) ir apmiręs daugeriopai išauga per Dievo Dvasią, palaikančią visa. Vėliau žmonių išmanymas jiems leidžia naudotis šiais vaisiais, kurie, priimdami Dievo Žodį, tampa Eucharistija, Kristaus Kūnu ir Krauju, – taip ir mūsų kūnai, iš jų gavę peno, paguldyti žemėje ir joje apmirę, savo laiku prisikels, nes Dievo Žodis suteiks jiems prisikėlimą, „garbei Dievo Tėvo“, kuris šį mirtingą [kūną] apgaubia nemirtingumu ir gendančiam dovanoja negendamybę, nes Dievo galybė iki galo įvykdoma silpnume.
Šv. Ireniejus Lionietis, † apie 202
Biografija