Meditacija C Eilinis 11
Dievo Sūnus paaukojo save už mane
Visiškas pasiaukojimas – tai visiškas atsidavimas Dievui, nes Dievas atidavė save mums. Jei, būdamas mums nieko neskolingas, Dievas yra pasirengęs duoti mums ne mažiau kaip save Patį, ar negalėtume Jam duoti nors dalelę savęs?
Aukodamasis Dievui, skatinu Dievą gyventi dėl manęs. Vadinasi, kad turėtume Dievą, turime leisti Jam turėti mūsų sielas. Kokios būtume vargšės, jei Dievas mums nebūtų suteikęs galios atsiduoti Jam. Kokios dabar esame turtingos! Kaip lengva užkariauti Dievą. Atiduodame save Jam ir tada Dievas tampa mūsų, ir niekas negali mums priklausyti daugiau už Dievą. Pinigai, kuriais Dievas moka už mūsų pasiaukojimą, yra Jis Pats.
Pasiaukoti – tai dovanoti Jam savo laisvą valią, savo protą, savo gyvenimą tyrame tikėjime. Galbūt mano siela tūno tamsoje. Išbandymai yra tikriausias mano besąlyginio tikėjimo kelias.
Pasiaukojimas taip pat yra tikroji meilė. Kuo daugiau aukojamės, tuo labiau mylime Dievą ir sielas. Jei iš tikrųjų mylime sielas, turime būti pasirengusios būti jų vietoje, turime priimti jų nuodėmes ir jas išpirkti. Mes turime būti gyvos deginamosios aukos, nes sieloms tokių reikia.
Dievo meilė beribė. Ji neišmatuojama, jos gelmė nenustatoma. Dievas sakė nepaliksiąs mūsų našlaičiais.
Dabar pažvelkime iš kitos pusės. Ta meilė, kuri skatina mus atsiduoti Dievui, pasiaukoti Jo meilei, turi būti beribė. Negalime tenkintis paprastais dalykais. Mums nepakanka to, kas gera kitiems. Turime numalšinti begalinį Dievo meilės troškulį. Negalime tenkintis paprasta dalia, turime būti pasirengusios ramiai, be baimės, drąsiai sutikti bet kokią riziką ir pavojus, visada turime būti pasirengusios aukotis, imtis bet kokio darbo. Meilės misionierė turi visada veržtis į priekį, kol priartės prie ištroškusio Karaliaus.
Pasitikėjimas. Jėzus manęs prašo vieno – kad aš į Jį atsiremčiau, kad tik Juo vienu visiškai pasitikėčiau, kad Jam besąlygiškai atsiduočiau. Savo tobulėjimo labui turiu paaukoti savo norus. Turiu Jam visiškai atsiduoti net tada, kai jaučiuosi, lyg būčiau laivas be kompaso. Nereikia kontroliuoti Dievo veiksmų. Neturiu trokšti išmatuoti savo pažangą dvasiniame kelyje, nė tiksliai žinoti, kurioje šventumo kelio vietoje esu. Prašau Jo padaryti mane šventą, tačiau turiu palikti Dievui šventumo parinkimo galimybę ir priemones jam pasiekti.
Pal. Motina Teresė iš Kalkutos, † 1997
Biografija