Meditacija C Eilinis 13
Jėzaus skurdumas
Jūs juk pažįstate mūsų Viešpaties malonę (2 Kor 8, 9). Čia Šv. Paulius skatina korintiečius Kristaus pavyzdžiu duoti išmaldą, sakydamas: noriu patvirtinti, kad jūsų prigimtis gera ir linkusi duoti, būtent vargšams, ir taip elgtis privalote sekdami Kristaus pavyzdžiu. „Juk, – o tai reiškia „kadangi“, – pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę“, Jo suteiktą visai žmonių giminei. Jn 1, 17: „tiesa ir malonė per Jėzų Kristų“ ir t. t. Tai vadinama malone, nes visa tai, kad Dievo Sūnus prisiėmė mūsų kaltes, reikia priskirti malonei, mat [Jis taip pasielgė] nei paskatintas kieno nors gerumo, nei priverstas kieno nors jėga, nei spiriamas savo būtinybės. O malonė yra tai, kad „dėl mūsų tapo vargdieniu“. Ir [apaštalas] sako „vargdieniu“, nes tai daugiau nei [tiesiog] neturtingas. Juk vargdieniu vadinamas tas, kuris ne tik mažai turi, bet ir stokoja, arba vargsta; o neturtingu tas, kuris mažai turi. Vadinasi, norint pabrėžti didesnį skurdą, sakoma „tapo vargdieniu“, t. y. stokojančiu laikinųjų gėrybių. Lk 9, 58: „Žmogaus Sūnus neturi“ ir t. t. Rd 3, 19: „atsimink mano neturtą“ ir t. t. Vargdieniu jis tapo ne iš būtinybės, bet savo valia, nes antraip ta malonė jau nebebūtų malonė.
Todėl [Paulius] ir sako: „būdamas turtingas“, t. y. apsčiai turintis dvasinių gėrybių. Rom 10, 12: „tas pats Viešpats, turįs turtų visiems“ ir t. t. Pat 8, 3: „Aš turiu turtus“ ir t. t. O sako „būdamas“, ne „buvęs“, idant neatrodytų, jog prisiimdamas neturtą Kristus bus praradęs dvasinius turtus. Mat šį neturtą Jis prisiėmė taip, kad tų neįkainojamų turtų neprarado. Ps 48, 3: „turtingas ir beturtis“. Turtingas, nes apsčiai turi dvasinių gėrybių; beturtis, nes stokoja laikinųjų. Tuo tarpu priežastį, kodėl Jis panoro būti beturtis, [apaštalas] įterpia sakydamas: „kad jūs taptumėte turtingi per Jo neturtą“, t. y. kad dėl Jo laikinųjų gėrybių stokos taptumėte turtingi dvasinių gėrybių. Taip yra dėl dviejų dalykų: dėl pavyzdžio ir dėl slėpinio. Dėl pavyzdžio, nes jeigu Kristus pamilo neturtą, tai ir mes, Jo pavyzdžiu, turime jį pamilti. Pamilę laikinųjų gėrybių stokojantį neturtą, tampame turtingi dvasinių gėrybių. Jok 2, 5: „ar Dievas neišsirinko pasaulio akyse vargdienių, kad jų turtas būtų tikėjimas“ ir t. t. Todėl [Paulius] ir sako: „per jo neturtą“ ir t. t. Dėl slėpinio, nes visa, ko Kristus stokojo ar ką iškentė, buvo dėl mūsų. Per tai, kad Jis iškentė mirtį, mes buvome išgelbėti nuo amžinosios mirties ir grąžinti į gyvenimą; lygiai taip pat per tai, kad Jis kentė laikinųjų dalykų stoką, mes buvome išgelbėti nuo dvasinių dalykų stokos ir tapome turtingi dvasinių gėrybių. 1 Kor 1, 5: „Per Jį jūs praturtėjote viskuo – visokiu žodžiu ir pažinimu“ ir t. t.
Šv. Tomas Akvinietis, † 1274
Biografija