Meditacija C Eilinis 18
Turtuolio pavyzdys
Ko gi nepadarytum dėl aukso! Auksu prieš tave virsta duona, vynas sustingsta į auksą, vilna auksu nusidažo. Kiekvienas sandėris, kiekvienas sumanymas tau neša aukso. Auksas pats save gimdo, dauginamas palūkanų. Ir vis negana, vis nėra galo godumui! Rajiesiems vaikams dažnai leidžiame persivalgyti trokštamo maisto, kad jis jiems taptų atgrasus. Bet su gobšuoliu yra kitaip: kuo daugiau jis prisipildo, tuo daugiau trokšta. „Jei būsite pertekę turtais, neatiduokite jiems savo širdies“ (Ps 61, (62) 11). Bet tu sulaikai tekančius turtus ir užtveri jiems visus išėjimus. Tačiau ką tau padarys tie sulaikyti ir patvinę turtai? Būdami per prievartą uždaryti, tvindami jie sulaužo užtvaras ir nugriauna turtų sandėlius tartum koks įsibrovęs priešas. Gal pasistatysi didesnius sandėlius? Nežinia, ar neteks savo paveldėtojui palikti tokių griuvėsių. Mat greičiau jis pats prapuls aname tvane nei bus pastatyta tai, ką sumanė jo godumas. Toks ir sulauks savo nedorais ketinimais pelnyto galo.
Bet jūs, jei manimi patikėsite, atvėrę visų klėčių duris leisite turtams laisvai išeiti. Kaip plati upė tūkstančiais srovių teka per derlingą žemę, taip ir jūs leisite savo turtams įvairiais keliais pasiekti vargšų namus. Šulinys, iš kurio semiamasi vandens, darosi gausesnis ir skaidresnis, o apleisto šulinio vanduo sugenda. Taip ir turtai: kol lieka toje pačioje vietoje, yra nenaudingi, bet kai ima judėti iš vienų rankų į kitas, teikia visuotinę gerovę ir naudą. Kaip tave girs tie, kuriems būsi geras! Neniekink šių gyrių! Kaip tau atlygins teisingasis teisėjas! Neturėk dėl to abejonių! Tegul visur tave lydi pasmerktojo turtuolio pavyzdys, – saugodamas esamus turtus ir susirūpinęs būsimaisiais bei nežinodamas, ar ryt dar gyvens, jis jau šiandien nusidėdavo už rytojaus dieną.
Šv. Bazilijus Didysis, † apie 379
Biografija