Meditacija C Eilinis 3
Kristaus Kūnas
Dievas, kuris yra visagalis ir be galo geras, niekada nebūtų leidęs pražūti nekaltumo būsenai, jeigu savo galybės ir meilės gelmėse nebūtų palikęs galimybės išdaiginti iš sukūrimo pasaulio griuvėsių, kurio regimoji galva buvo tyras kūrinys, atpirkimo pasaulį, žinoma, tragišką, bet iš esmės geresnį, kurio regimoji galva bus Žodis, tapęs Kūnu. Kiek antrasis Adomas pranoksta pirmąjį, tiek atpirkimo pasaulis pranoksta sukūrimo pasaulį. Tas atpirkimo pasaulis vėliau bus atbaigtas Kristaus šlovės šviesoje; jis pradeda formuotis šioje žemėje, kitą dieną po nuopuolio, Kristaus kryžiaus Kraujyje.
Prieš tapdama naujo Kristaus šlovėje surinkto pasaulio pilnatve, Bažnyčia yra Kristaus kryžiuje surinkto naujo pasaulio pirmienos. Bažnyčios tėvams ir teologams, besigilinantiems į Raštą, Bažnyčios slėpinys, labai besiskiriantis nuo nekaltumo būsenoje esančios Dievo tautos slėpinio, iškyla kaip atperkančio Įsikūnijimo slėpinio išsiskleidimas.
Kristus sutaikina dangų ir žemę dvejopu tarpininkavimu, į kurį Bažnyčia – jo Kūnas – bus visiškai įsitraukusi: tarpininkavimas užtarimu, kuris kyla dangaus link, ir [Dievo malonių] kreipimo tarpininkavimas, kuris leidžiasi pasaulio link. Tasai, kuris savo žmogiškumo veiksmais garbina, maldauja, nusipelno, atsiteisia, atperka pasaulį (kylantis tarpininkavimas), – tai įsikūnijęs Žodis. Nuo jo begalinio ir dievažmogiško maldavimo priklauso visos Bažnyčios maldavimas ir visų tų, kurie iš arti ar iš toli, sąmoningai ar nesąmoningai, praeityje, dabartyje ar ateityje, tam tikru pagrindu yra šios Bažnyčios nariai. Kristaus užtarimas sutelkia į save visos žmonių giminės maldavimą, idant kildamas aukštyn neštų jį savyje. Taigi, turėtume sakyti, jog visa Bažnyčia su Kristumi tam tikru būdu sudaro vieną maldaujantį asmenį, atperkantį Kristuje – galvoje, ir gali tapti bendraatperkančiu Bažnyčioje – Kūne.
Kardinolas Karolis Žurne, † 1975