Spausdinti

Meditacija C Eilinis 31


Liturginiai tekstai

Geras mokytojas

Kaip geras mokytojas, rūpindamasis savo mokiniais, nepajėgiančiuosius gauti naudos iš sudėtingų dalykų moko paprastesnių ir iki jų nusileidžia, taip ir Dievo Žodis, apie kurį Paulius sako: „Kadangi pasaulis savo išmintimi nepažino Dievo jo išmintyje, tai Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki“ (I Kor 1, 21). Mat žmonės nusigręžė nuo Dievo regėjimo ir, nukreipę akis žemyn tarytum būtų paskendę bedugnėje, ieškojo Dievo kūriniuose ir jusliniuose dalykuose, įsivaizduodami, jog mirtingi žmonės ir demonai yra dievai. Todėl žmones mylintis ir visų bendras išganytojas Dievo Žodis priėmė kūną, gyveno kaip žmogus tarp žmonių ir patraukė visų žmonių jusles, idant tie, kurie manė Dievą esant kūnuose, pažintų tiesą iš darbų, kuriuos Viešpats daro kūnu, ir per Jį mąstytų apie Tėvą.
Būdami žmonės ir visuomet žmogiškai mąstydami, jie, kad ir kur nukreipdavo savo jusles, matė, kad visur juos patraukia ir pamoko tiesa: jie žavėjosi kūrinija, bet matė, kad ji pripažįsta Kristų Viešpačiu; jų protą buvo taip patraukę žmonės, kad jie net manė juos esant dievus, bet iš Išganytojo darbų, juos lyginant su žmonių darbais, tapdavo akivaizdu, kad tarp žmonių yra tik vienas Išganytojas – Dievo Sūnus ir kad joks žmonių darbas neprilygsta Dievo Žodžio darbams. Net jei juos buvo patraukę demonai, matydami, kaip Viešpats juos išvaro, suprato, kad tik vienas Jis yra Dievo Žodis, o demonai nėra dievai. Net ir tuomet, kai jų protą buvo taip užvaldę mirusieji, kad jie imdavo garbinti herojus bei tuos, kuriuos poetai vadina dievais, matydami Išganytojo prisikėlimą, jie pripažino, kad anie yra netikri, o tikras Viešpats tesąs Dievo Žodis, kuris yra ir mirties viešpats.
Todėl Jis ir gimė ir pasirodė kaip žmogus, mirė ir prisikėlė, savo darbais sumenkindamas bei aptemdydamas visų kada nors gimusių žmonių darbus, idant kad ir kas patrauktų žmones, jis juos iš ten sugrąžintų ir pamokytų apie tikrąjį savo Tėvą, kaip jis ir pats sako: „Atėjau išgelbėti ir surasti, kas buvo pražuvę“ (plg. Lk 19, 10).

Šv. Atanazas Aleksandrietis, † apie 373

Biografija