Meditacija C Gavėnia 3
Liturginiai tekstai
Ta uola buvo Kristus
Aš stebėjau Kūrėjo Žodį ir jį palyginau
su uola kuri žygiavo kartu su tauta dykumos viduryje;
ne iš talpyklės kuri būtų kupina vandens
papylė ji (uola) jiems nuostabias sroves;
joje nebuvo vandens ir vis gi iš jos tekėjo jūros,
kaip Žodis, kuris sutvėrė kūrinius iš nebūties.
Palaimintas, kuris bus vertas tapti tavo Rojaus paveldėtoju.
Gamtos sukūrimą savo Knygoje aprašė Mozė,
kad Kūrėją išpažintų tiek Gamta tiek ir Knyga:
Gamta – jos vartojimu, Knyga – jos skaitymu:
tai Liudininkai, kurie pasiekia bet kokią vietą,
yra surandami bet kokiu laiku, bet kurią valandą nuolatos čia,
sugėdina bedievį, kad jis netiki Kūrėju.
Šios Knygos pradžią aš paskaičiau ir buvau apimtas didelio džiaugsmo
nes jos eilutės ir linijos buvo ištiestos rankos
ir pirmoji išbėgusi pasitikti mane pabučiavo ir nuvedė pas antrą
ir kai aš priėjau tą eilutę, kurioje parašytas
pasakojimas apie Rojų, štai ji pakėlusi perkėlė mane
iš šios Knygos glėbio į Rojaus glėbį.
Su eilutėmis kaip ir su tiltu: akis ir protas
praeina ir kartu įeina į pasakojimą apie Rojų;
skaitymo metu akis įgalina praeiti protą,
o savo ruožtu protas suteikia poilsio
akiai nuo skaitymo, nes kada Knyga lieka perskaityta,
tada tampa poilsis akiai ir darbas protui.
Tiltą ir vartus į Rojų
aš suradau šioje Knygoje, praėjau ir įžengiau vidun.
Akis pasiliko lauke, o mano protas įžengė į vidų;
aš ėmiau apvaikštinėti tai, kas nebuvo parašyta.
Ši aukštuma yra skaidri, tyra, prakilni ir nuostabi.
Raštas pavadino ją Edenu, nes tai yra visų gėrių aukštuma.
Pasigailėk manęs, Tu, o Rojaus Viešpatie,
ir jeigu nėra galimybės man patekti į tavo Rojų
teikis mane padaryti vertu bent ganyklos išorėje prie jo pakraščių
Viduje tebus šventųjų stalas!
Ir vaisiai iš vidaus į išorę it trupiniai
tekrinta nusidėjėliams, kurie Tavo gerumu gyvens.