Meditacija C Verbų sekmadienis
Sielos kėlimas į Gelbėtoją Kristų
Pagarbintas būk, mano Viešpatie Jėzau Kristau; Tu iš anksto savo mirtį nuspėjai ir per Paskutinę Vakarienę medžiaginę duoną įstabiai pašventinai, paversdamas ją savo brangiausiuoju kūnu, ir apaštalams savo garbingosios kančios atminimui ją meilingai paskyrei, o savo šventomis brangiosiomis rankomis jų kojas plaudamas didžiausią nusižeminimą nuolankiai parodei.Garbė tebūna Tau, mano Viešpatie Jėzau Kristau; Tu kančios ir mirties baimės apimtas savo nekaltą kūną vietoje prakaito krauju aplaistei, bet vis tiek mus atpirkai iki galo, kaip ir norėjai, ir aiškiausiai parodei savąją meilę, kurią jautei žmonių giminei.
Pagarbintas būk Tu, mano Viešpatie Jėzau Kristau; Tu buvai nuvestas pas Kajafą, Tu, būdamas visų teisėjas, nusižeminęs leidaisi perduodamas Piloto teismui.
Garbė tebūna Tau, mano Viešpatie Jėzau Kristau, už pajuoką, kurią iškentei, kai stovėjai purpurine skraiste apsiaustas, aštriausiais erškėčių dygliais vainikuotas, ir už tai, kad taip kantriai pakėlei, kai nedorėliai spjaudė į Tavo garbingąjį veidą, Tau uždengę akis, ir purvinomis rankomis per veidą ir per pečius žiauriai daužė.
Šlovė tebūna Tau, mano Viešpatie Jėzau Kristau; Tu kuo kantriausiai leidaisi rišamas prie stulpo, daveisi žiauriai nuplakamas ir krauju pasruvęs buvai vedamas stoti priešais Piloto teismą, ir atrodei tarsi nekaltas Avinėlis.
Garbė tebūna Tau, mano Viešpatie Jėzau Kristau; kai visas Tavo garbingasis kūnas pasruvo krauju, Tu buvai pasmerktas kryžiaus mirčiai ir skausmingai nešei kryžių ant savo šventų pečių; ir kai su patyčiomis buvai atvestas į kančios vietą, kai nuo tavęs nuplėšė drabužius, Tu panorai būti prikaltas prie kryžiaus.
Amžina garbė tebūna Tau, Viešpatie Jėzau Kristau; Tu šitaip kentėdamas meilingomis akimis nuolankiai pažvelgei į savo garbingąją motiną, kuri niekuomet nenusidėjo ir niekada nepritarė jokiai, net pačiai mažiausiai nuodėmei; ir guosdamas ją ištikimai patikėjai savo mokinio globai.
Amžinas gyrius tebūna Tau, mano Viešpatie Jėzau Kristau; Tu mirties agonijoje visiems nusidėjėliams suteikei atleidimo viltį, į tave atsigręžusiam plėšikui rojaus garbę gailestingai pažadėdamas.
Amžina šlovė tebūna Tau, mano Viešpatie Jėzau Kristau, už kiekvieną valandą, kai ant kryžiaus kentei didžiausias nuoskaudas ir kančias už mus, nusidėjėlius; juk tavosios žaizdos žiauriais skausmais nuožmiai smelkė Tavo palaimintą sielą ir žiauriai vėrė Tavo švenčiausiąją širdį, kol pagaliau džiaugsmo kupina širdimi laimingai išleidai dvasią ir nulenkęs galvą nuolankiai ją atidavei į Tėvo rankas, o tada numirei, ir visas Tavo kūnas atšalo.
Pagarbintas būk, mano Viešpatie Jėzau Kristau; Tu savo brangiuoju krauju ir švenčiausiąja mirtimi atpirkai sielas ir gailestingai jas parvedei iš tremties į amžinąjį gyvenimą.
Pagarbintas būk, mano Viešpatie Jėzau Kristau; Tu dėl mūsų išganymo leidai, kad Tavo šoną ir širdį pervertų ietimi, ir iš to šono gausiai išliejai savo brangųjį kraują ir vandenį, idant mus atpirktum.
Amžina garbė tebūna Tau, mano Viešpatie Jėzau Kristau; Tu norėjai, kad Tavo palaimintą kūną bičiuliai nuimtų nuo kryžiaus ir atiduotų į didžiai sielvartaujančios Tavo motinos rankas, ir josios suvyniotas į drobules buvai palaidotas kape, ir leidaisi ten saugojamas kareivių.
Amžina šlovė Tau, mano Viešpatie Jėzau Kristau; trečiąją dieną iš numirusių prisikėlei ir rodeisi gyvas savo išrinktiesiems; po keturiasdešimties dienų žengei į dangų, daugeliui matant, ir tenai garbingai apgyvendinai savo bičiulius, kuriuos buvai išvadavęs iš pragaro.
Amžinas džiaugsmo gyrius ir šlovė tebūna Tau, mano Viešpatie Jėzau Kristau, kuris atsiuntei Šventąją Dvasią į mokinių širdis ir išauginai neaprėpiamą dievišką meilę jų dvasiose.
Pagarbintas būk ir šlovintinas ir garbingas per amžius, mano Viešpatie Jėzau; Tu sėdi dangaus karalystės soste savo dieviškumo garbėje, kūnu būdamas susijęs su visais švenčiausiais savo kūno nariais, kuriuos gavai iš Mergelės kūno. Ir ateisi teismo dieną visų gyvųjų ir mirusių sielų teisti. Tu su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.
Šv. Brigita Švedė, † 1373