Meditacija A 11 09
Sugriaukite šitą šventovę
Kristuje, kuris protinga siela ir žmogišku kūnu yra žmogus ir iš Dievo ir žmogaus vienybės yra Kristus, yra tarsi koks dvejopas ryšys ir du skirtingi santykiai. Vienas ryšys yra dieviškumo ir žmogiškumo sąsaja, jungianti Kristaus, kaip „tarpininko tarp Dievo ir žmogaus“ (1 Tim 2, 5), esybę, visiškai nepertraukiamas, jis neįsileidžia nei mirties, nei prisikėlimo. Nes išties jokiu būdu vieną kartą dievystės priimtas žmogiškumas nepatyrė skyrybų nei gavo skyrybų raštą; bet išlieka šios palaimintosios santuokos, šių garbingųjų vestuvių ir nesutepto santuokos guolio didis ir amžinas slėpinys. Jis turi šį patikimą laidą ir apsaugą: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“ (Mt 19, 6). Kitas – kūno ir sielos ryšys siejantis vien tik žmogiškumą, tikrai nenusipelnė iširimo – savo nuodėmės atpildo (plg. Rom 6, 23).
Bet kad, jis – laisvas nuo nuodėmių pančių, kurie mus buvo apraizgę, išlaisvintų mus, ir pats, būdamas susijęs su Dievu, nuo kurio buvome atrišti, mus pririštų, Kristus nuostabiu slėpiniu ir mirtį sudaužė, ir prisikėlimą įgijo, turėdamas iš dieviško gailestingumo ir kantrumo šį pažadą: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu“ (Jn 2, 19). Jūs sugriaukite, aš atstatysiu. Aš, kuris pastačiau jūsiškę, atstatysiu savąją. Jūs, kurie nusipelnėte, kad jūsiškė būtų sugriauta, sugriaukite manąją. Sugriaukite ne dėl mano neteisumo užpelnytai, nei savo galios įsakymu, bet toks mano valios nusistatymas. „Iš tiesų, niekas neatima mano gyvybės iš manęs, bet aš, kada noriu, laisvai atiduodu ir vėl, kada noriu, atsiimu ją“ (plg. Jn 10, 18). Taip Jis pats galėjo prisikelti, Jis, miręs vien tik kūnu, buvo gyvas.
Izaokas Žvaigždiškis, † 1171
Biografija