Spausdinti

Meditacija A 11 16


Liturginiai tekstai


„Štai tavo motina!“

 

Mieliausias Jėzau! Leisk man kreiptis į tave ir pareikšti didį savo dėkingumą už suteiktą man visiško atsidavimo Marijai maldingumo malonę, kuriuo atidavei mane savo Motinai, kad ji būtų mano užtarėja pas tavo Didybę ir visur papildytų didžiausią mano menkystę. Viešpatie, aš esu toks menkas, kad be šios gerosios Motinos tikriausiai būčiau pražuvęs. Taip, Marijos man reikia visur kartu su tavimi: jos reikia teisingai tavo rūstybei numalšinti – juk kasdien taip labai esu tave įžeidęs; jos reikia sulaikyti amžinoms tavo teisingumo bausmėms, kurias aš nusipelniau; jos reikia, kad galėčiau pakelti į tave savo akis, kalbėtis su tavimi, į tave melstis, prie tavęs artintis bei tau patikti; jos reikia mano ir kitų sieloms pagelbėti; žodžiu, jos reikia, kad visuomet įvykdyčiau šventą tavo valią ir visur suteikčiau tau daugiausia garbės.
O kad galėčiau skelbti visam pasauliui tą gailestingumą, kurį tu man parodei! Kad visi galėtų žinoti, jog be Marijos aš jau būčiau pasmerktas! Kad kuo verčiau galėčiau atsidėkoti tau už tokią didelę geradarybę! Marija yra manyje, „Haec facta est mihi!“ – „Tai mano laimė“ (Ps 118 (119), 56 Vulg.). Koks turtas! Kokia paguoda! Ir po viso to argi neturėčiau visiškai priklausyti jai! Brangusis Išganytojau, koks didis būtų nedėkingumas! Pasiųsk man verčiau mirtį, jei ši nelaimė man turėtų atsitikti, nes aš beveliju verčiau mirti, negu, nepriklausydamas visiškai Marijai, pasilikti su gyvaisiais.
Daug kartų su šv. Jonu Evangelistu po kryžiumi aš pasirinkau ją vieninteliu savo gėriu, daug kartų atsidaviau jai, bet niekada dar neatsidaviau taip, kaip tu, brangiausias Jėzau, nori, tai dabar darau šį pasiaukojimą, visiškai atitinkantį tavo norus. Ir jeigu matai bet ką mano kūne ar sieloje, kas nepriklauso šiai kilniausiai Valdovei, prašau atimti ir pašalinti nuo manęs, nes tai, kas nėra Marijos, neverta tavęs.

Šv. Liudvikas Marija Grinjonas iš Montforto, † 1716

Biografija