Meditacija A 23 eilinis
„Kur du ar trys susirinkę mano vardu …“
„Kur du ar trys...“ (Mt 18, 20) gyvenimas pagal šiuos dieviškus ir slėpiningus žodžius kaskart vis labiau žavi. „Kur du ar trys...“ Jėzus nepateikia nurodymų, kas tokie jie turėtų būti. Jis palieka šių žodžių prasmę atvirą, – jie galėtų būti ir: du ar trys atgailaujantys nusidėjėliai, susivieniję jo vardu, dvi ar trys mergaitės, kaip ir mes kažkada, vienas suaugęs ir vienas vaikas.Du ar trys... Mes gyvenome šiais žodžiais ir stebėjomės, matydami, kaip griūna užtvaros ir sienos. Dažnai tarp gretimų miestų ar kaimų gyventojų kyla nesutarimai, pavydas, nepasitikėjimas ir kartais net neapykanta. Tačiau, kai kas nors iš Triesto ir kas nors iš Rovereto susitinka Jėzaus vardu... jis padaro galą tokiems menkiems dalykams.
Du ar trys iš skirtingų šalių... Tuomet įveikiamas nacionalizmas. Du ar trys skirtingų rasių... Tuomet liaujasi rasinė diskriminacija. Du ar trys, manantys esą atskirti dėl socialinės padėties: turtuolis ir vargšas, mokytas ir bemokslis. Visi gali ir turi vienytis Kristaus vardu. Du ar trys – taip pat ir tikintieji, ir geri krikščionys... Kad išnyktų bet koks grupinis egoizmas, kartais kylantis ir bažnytiniuose sąjūdžiuose ar įvairiose religinėse bendruomenėse.
Gyvenimas pagal šiuos žodžius suteikia mūsų bendruomenėms ankstyvosios Bažnyčios bruožą. Prisideda prie to, kad pasaulis pažintų Bažnyčią kaip visų žmonių motiną ir matytų jos vienybę. Šie žodžiai rodo, kad krikščioniškas gyvenimas – tai bendrystė; jie leidžia nugalėti individualizmą, kuriame paskendę gyveno daugelis iš mūsų. Du ar trys... Toks gyvenimas nereikalauja ilgo pasirengimo ar išrinktųjų dvasinių dalykų patirties. Tai skirta visiems. Juk Jėzus nepasakė: „Kur du ar trys šventieji susirinks mano vardu...“, bet paprasčiausiai: „Kur du ar trys...“
Chiara Lubich, g. 1920
Biografija