Meditacija A Advento 4
Liturginiai tekstai
Mergelė pagimdys sūnų
Pirmiausia siūlytina bus pirminė priežastis, kodėl Dievo Sūnus turėjo gimti iš mergelės. Naujai turėjo gimti kūrėjas naujo gimimo, apie kurį Viešpaties duosimą ženklą buvo paskelbęs Izaijas. Koks tai ženklas? „Štai Mergelė pradės ir pagimdys sūnų“ (Iz 7, 14). Taigi Mergelė pradėjo ir pagimdė Emanuelį, tai reiškia „Dievas su mumis“. Toks naujas gimimas, kai žmogus gimsta Dieve, nes jau žmoguje yra gimęs Dievas, priėmęs senosios sėklos kūną be senosios sėklos, kad ją nauja sėkla, tai yra dvasine, atkurtų ir pašalinęs senovės nešvarumus apvalytų. Bet visas šis naujumas, kaip ir visų dalykų, iš praeities pavaizduotas yra kaip protingas sutvarkymas, kad per Mergelę Viešpats gimsta žmogui. Žemė iki tol buvo neliesta, dar neariama, neįdirbta sėjėjo; ir kaip sužinome, iš jos Dievo padarytas žmogus tapo gyva būtybe (plg. Pr 2, 5–7). Jei pirmasis Adomas šitaip pateikiamas, taigi ir antrasis arba paskutinis Adomas, kaip sakė Apaštalas (plg. 1 Kor 15, 45), taip pat iš žemės, tai yra kūno, dar neatverto gimdymu, buvo Dievo išvestas tapti gyvybę teikiančia dvasia.
Vis dėlto tenebūna tuščias man Adomo vardo priminimas: iš kurgi Kristus apaštalo pavadintas Adomu, jeigu jis kaip žmogus nebuvo žemiškos kilmės. Bet ir tai gina protas: Dievas savo paveikslą ir panašumą (plg. Pr 1, 26), velnio pagrobtą, besivaržydamas veikimu susigrąžino. Nes į dar mergelę Ievą įslinko mirtį nešąs žodis; lygiai taip į mergelę turėjo įeiti žodis – gyvybės davėjas, kad per tą pačią lytį, kas paniro į pražūtį, per ją būtų sugrąžinta išgelbėti. Ieva patikėjo žalčiu. Marija patikėjo Gabrieliumi. Ką ana nusikalstamai patikėdama prarado, šioji tikėdama atitaisė.
Tertulijonas, † apie 220
Biografija