Meditacija A Bažnyčios metinės
Šventovė
Mes gi siekiame, kad tėvų paveldas būtų išsaugotas nepaliestas, o tikėjimas, kurį gavome, kuriuo buvome pakrikštyti ir kuriuo krikštijame, išliktų nepaliestas ir nepažeistas. Mes išpažįstame, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra tobulas Dievas ir tobulas žmogus su protinga siela ir kūnu, pagal dievišką prigimtį prieš amžius gimęs iš Tėvo, o amžių pabaigoje dėl mūsų ir dėl mūsų išgelbėjimo – iš Mergelės Marijos; kad pagal dievystę jis yra vienos prigimties su Tėvu, o pagal žmogišką prigimtį – vienos prigimties su mumis. Mat jame yra susijungusios dvi prigimtys, todėl mes išpažįstame vieną Kristų, vieną Sūnų, vieną Viešpatį. Kita vertus, mes neskaidome prigimčių junginio, bet tikime, kad jos nesusimaišė, pasikliaudami Kristaus žodžiais žydams: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu“ (Jn 2, 19).
Nes jeigu abi prigimtys būtų susimaišiusios ir susiliejusios į vieną, jis būtų turėjęs sakyti: „Sunaikinkite mane, ir po trijų dienų aš prisikelsiu“. Tačiau norėdamas parodyti, kad viena yra Dievo prigimtis, kita – šventovė, bet abidvi – vienas Kristus, taria: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu“, aiškiai pamokydamas, kad sunaikinamas ne Dievas, o šventovė. Vieno prigimtis prisiėmė sunaikinimą, o kito galia prikėlė tai, kas buvo sunaikinta. Taigi sekdami šventuoju Raštu išpažįstame, jog Kristus yra ir Dievas, ir žmogus.
Šv. Teodoretas Kyrietis, † 466
Biografija