Spausdinti

Meditacija B 11 02 II


Mirusiųjų diena


Vėlinės


Liturginiai tekstai

Be alyvos

 

Išgirdęs šventąjį palyginimą apie dešimt mergelių iš Evangelijų,
Apstulbau, mąstydamas ir svarstydamas,
Kaip gi atsitiko, kad visos dešimt įgijo
Nesuteptos mergystės dorybę,
Tačiau penkių mergelių pastangos liko bevaisės,
O kitos nušvito gerumo žibintų šviesa.
Dėl to jas pakviečia jaunikis
Ir įsiveda į džiaugsmą vestuvių kambaryje,
Kai atveria dangų ir apdovanoja
Visus teisiuosius nenykstamu vainiku.

Tad ieškokime šio dieviško Rašto maloningos prasmės,

Nes jis visiems rodo kelią į nemarią viltį.
Visas Dievo įkvėptas Raštas
Yra toks naudingas.
Taigi puolę po kojomis Kristui Išganytojui, iš visos širdies šaukime:
„Karalių Karaliau, mylintis žmones, duok visiems pažinimą,
Vesk mus savo įstatymų link,
Kad pažintumėme karalystės kelią,
Nes juo mes trokštame eiti,
Idant gautume nenykstamą vainiką“.

Dėl tikėjimo ir dėl gauto pažado dauguma žmonių

Trokšta pasiekti Dievo karalystę,
Todėl veržliai saugo mergystės dorybę,
Pasninkauja, kas yra geriausias gyvenime darbas,
Uoliai meldžiasi, saugo nesuteptą tikėjimą,
Bet jiems trūksta gerumo,
Tad galiausiai paaiškėja, kad viskas buvo veltui:
Nė vienas iš mūsų, kuris neturi geraširdiškumo,
Negaus nenykstamo vainiko.

Laikydamas gailestingumą didesne už visas kitas dorybe, visų teisėjas

Savo mokslą pateikė žmonėms palyginimu:
Penkias pavadino išmintingomis – tas, kurios išmintingai
Pasiėmė alyvos,
O tas, kurios nuėjo kelią be alyvos, kvailomis pavadino.
Be to, girdėjome Matą mums nusakant šio palyginimo reikšmę, –
Manau, nebeverta kartoti šių žodžių
Tiems, kurie pažįsta Raštus.
Todėl ieškokime palyginimo tikslo,
Idant gautumėme nenykstamą vainiką.

Šis palyginimas daug ko moko, jis visiems visokio gerumo

Ir nuolankumo vedlys ir kelias:
Ugdo valdovus, tautos vadovus
Išmoko užuojautos.
Kaip pasistatęs puikiausius namus ir juos įrengęs,
Jei neuždengs stogo, jo darbas liks bergždžias,
Lygiai taip pat tas, kuris pastatė dorybių statinį,
Jei neuždengs jo užuojautos stogu,
Praras savo vargo vaisius
Ir negaus nenykstamo vainiko.

Šv. Romanas Saldžiabalsis, † apie 555

Biografija