Meditacija B 11 02 III
Mirusiųjų diena
Vėlinės
Tėvo buveinės
Išganytojas gausiomis Tėvo buveinėmis vadina proto saiką tų, kurie tarsi gyvena tokioje dvasinio nuovokumo šalyje, tai yra sugeba pažinti ir skirti dvasines charizmas, kuriomis naudojasi mąstydami. Nes Jis pasakė „daug buveinių“, kad pabrėžtų ne vietų skirtingumą, o charizmų tvarką. Taip, kaip kiekvienas gėrisi saule pagal savo regėjimo ir jutimo tyrumą, bei taip, kaip namuose uždegto vieno žibinto šviesa yra skirtingai regima, nors šviesa yra tokio paties stiprumo, taip ir būsimajame pasaulyje visi teisieji nedalomai buvoja vienoje šalyje. Kiekvienas yra apšviestas dvasinės saulės pagal savo saiką. Ir kiekvienas gauna savo džiaugsmą iš to paties oro, iš tos pačios vietos, tos pačios buveinės, to paties regėjimo, tos pačios formos. Niekas nežiūri savo draugo saiko, ar anas būtų aukščiau, ar žemiau nei jis. Matydamas didelę kito malonę ir savo paties skurdumą, jis galėtų nusiminti ir dėl to kankintis, neduok Dieve! Ten nebėra nei liūdesio, nei aimanavimo, tačiau kiekvienas sulig savo malone, kuri jam buvo duota sulig jo saiku, džiaugiasi savo viduje. Visuose yra vienas ir tas pats regėjimas, vienas ir tas pats džiaugsmas. Tarp šių dviejų būsenų – vienos viršuje, o kitos apačioje – nėra tarpinės būsenos. Jos skiriasi skirtingais atlygiais.
Izaokas Siras, VII a.
Biografija