Spausdinti

Meditacija B eilinis 24


Liturginiai tekstai

Nusižeminimo kelias

„Jei kas nori eiti paskui mane, tepasiima savo kryžių.“ Rūsčiai skamba, mylimieji broliai, ir sunkiai įvykdoma atrodo tai, ką paliepė Viešpats Evangelijoje, tardamas: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs.“ Tačiau rūstu tai nėra, nes liepiantysis pats padeda įvykdyti tai, ko reikalauja. „Teišsižada pats savęs“ mokinys, „tepasiima savo kryžių ir teseka“ Kristų (Mt 16, 24).
Ir kur reikia sekti Kristų, jei ne ten, kur jis išėjo? Juk žinome, kad jis prisikėlė, kad įžengė į dangų: todėl čia reikia jį sekti. Visiškai nereikia prarasti vilties, nes jis pats pažadėjo, bet ne dėl to, kad žmogus ką nors pajėgia. Toli nuo mūsų buvo dangus iki tada, kai mūsų galva pakilo į dangų. Kodėl prarandame viltį, jog ir mes tenai būsime, jei esame jo kūno nariai? Taigi kodėl? Todėl, kad žemėje vargina daugybė baimių ir kančių; tad sekime Kristų tenlink, kur yra aukščiausioji laimė, didžiausia taika, amžinoji ramybė. Tačiau trokštantis sekti Kristų teišgirsta Apaštalo žodžius: „Kas tvirtina esąs jame, tas turi taip vaikščioti, kaip ir jis vaikščiojo“ (1 Jn 2, 6). Nori sekti Kristų? Būk nusižeminęs, nes ir jis buvo nusižeminęs; nepaniekink jo nusižeminimo, jei nori pasiekti jo aukštį.
Išties sunkus tapo kelias, kai žmogus nusidėjo; tačiau jis yra lygus dabar, kai Kristus prisikeldamas juo žengė ir siaurutėlį takelį pavertė karališku vieškeliu. Šiuo keliu skubama dviem kojomis, tai yra nusižeminimo ir gailestingumo. Čia visus džiugina aukštis; tačiau pirmas žingsnis yra nusižeminimas. Kodėl bandai koja siekti toliau nei esi pats? Nukristi panorai, o ne užkopti. Pradėk nuo pirmo žingsnio, tai yra nuo nusižeminimo, ir užkopsi. Todėl mūsų Viešpats ir Gelbėtojas ne tik sako: „teišsižada pats savęs“, bet dar priduria: „tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“. Ką reiškia „tepasiima savo kryžių“? Tegu neša viską, kas sunku; taip teseka manimi.

Šv. Cezarijus Arlietis, † apie 543

Biografija