Meditacija C Eilinis 6
Palaiminti vargdieniai
Šio pasaulio netikra išmintis ir tikra kvailybė sprendžia nesuprasdama, ką kalba nei apie ką tvirtina; svetimųjų sūnumis vadina palaimintuosius tie, kurių „dešinė – neteisybės dešinė“ ir kurių „burna kalba tuštybę“ (Ps 143 (144) 8. 11); taip yra dėl to, kad jų svirnai kupini visokio derliaus, avys vaisingos, galvijai riebūs, ir dėl visų kitų dalykų, susijusių su netikrais turtais ir taika, kuri nėra taika, ir paika linksmybe, kuriai prieštaraudama Dievo Išmintis, tikrasis Tėvo Sūnus, jo dešinė, burna, kalbanti teisybę, skelbia vargdienius palaimintaisiais, skelbia juos ir būsimaisiais dangaus karalystės karaliais. Tarsi sakytų: Ieškote palaimos, bet jos nėra ten, kur ieškote. Skubate, bet ne keliu. O kelias yra šitoks, juo einama į palaimą. Savo noru dėl manęs prisiimtas neturtas yra patsai kelias; dangaus karalystė manyje yra pati palaima. Sparčiai bėgate, bet netinkamai: kuo greičiau, tuo labiau tolsta kelias. Neturtas yra kelias, o ne palaima. Keliu einama, kad būtų nueita iki tikslo.
Nebijokime, broliai; būdami vargdieniai, išgirskime vargdienį, kuris vargdieniams siūlo neturtą. Reikia tikėti patyrusiu. Varge gimęs, varge gyveno, varge mirė. Ir netgi norėjo mirti, o praturtėti nenorėjo. Taigi tikėkime Tiesa, nurodančia kelią į gyvenimą. Jei [tas kelias] atšiaurus, jis yra trumpas, o palaima amžina. Jeigu jis siauras, veda į gyvenimą, išveda į platybes ir „pastatys mūsų kojas erdvioje vietoje“. Tačiau jis status, nes kyla aukštyn, siekia dangaus. Todėl mums naudinga eiti be naštos ir neapsisunkinus. Ko norime? Ieškome palaimos? Tikrąją [palaimą] rodo tiesa. Ieškome turtų? Karalius dovanoja karalystę ir daro karaliais. Pagavo žmones į savo žabangas baisiausioji neganda – tuščias smalsumas: lengva pasiekti tiek, kiek pakanka, bet prakaituojama dėl nebūtinų dalykų. Penki jungai jaučių jiems pasiteisinimas išvengti dangiškųjų vestuvių, kuriose už neturtą gaunama pilnatvė, už skurdą – tiek, kiek pakanka, už paskutiniąją vietą – pirmagimystė, už paniekinimą – didybė, už vargą – atilsis. Šiuos jaučius Eliša papjovė, kad laisvas galėtų sekti Eliją (plg. 1 Kar 19, 21); ir mes panašiai elgdamiesi sekime Kristų.
Izaokas Žvaigždiškis, † 1171
Biografija