Meditacija C Kūčių vakaras
Abraomo ir Dovydo palikuonis
Kristus savo kūnu ir žmogiška prigimtimi yra Abraomo ir Dovydo palikuonis, o savo dieviškumu Jis yra nuo amžių Dievo Sūnus ir Žodis, neapsakomu ir pranokstančiu žmogaus protą būdu gimęs iš Tėvo ir jam tolygus sava amžinybe – kaip jo atspindys, jo žymė ir Žodis. Nes kaip žodis yra neatsiejamai susijęs su intelektu, o atspindys – su šviesa, taip ir Viengimis Sūnus yra neatsiejamas nuo Tėvo. Taigi mes sakome, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra Dievo Viengimis Sūnus bei Pirmagimis: jis yra Viengimis tiek dar prieš Įsikūnijimą, tiek ir po Įsikūnijimo, o Pirmagimis – po savo gimimo iš Mergelės. Galbūt atrodys, kad žodžiui „Viengimis“ kaip nors prieštarauja žodis „Pirmagimis“, nes viengimiu yra pavadintas tas, kuris tik vienas iš ko nors gimsta, o pirmagimis yra tas, kuris yra pirmas iš daugybės brolių. O Dievo Žodis yra vienintelis, kuris yra gimęs iš Dievo, kaip liudija Šventieji Raštai. Tačiau Viengimis taip pat tampa ir Pirmagimiu, prisiimdamas mūsų žmogišką prigimtį iš Mergelės, nes Jis teikiasi pavadinti broliais tuos, kurie į jį įtikėjo: taigi tas pats yra Viengimis kaip Dievas ir Pirmagimis kaip žmogus.
Taip mes, išpažindami dvi Jame esančias prigimtis, garbiname vieną Kristų ir Jam skiriame vieną garbinimą. Mes tikime, kad prigimtys susivienijo pačiame prasidėjime šventosiose Mergelės įsčiose. Todėl mes vadiname šventąją Mergelę tiek Dievo gimdytoja, tiek žmogaus gimdytoja, nes pats Valdovas Kristus Šventajame Rašte yra vadinamas tiek Dievu, tiek žmogumi. O ir vardas Emanuelis – Dievas su mumis – skelbia dviejų prigimčių susivienijimą.
Šv. Teodoretas Kirietis, † apie 458