Spausdinti

Meditacija C Pelenų trečiadienis

 

Liturginiai tekstai

Eik į savo kambarėlį

 

Melstis reikia kiekvieną dieną. Apie kokią maldą kalbame? Pasitelksiu Jėzaus žodžius, ištartus Kalno pamoksle: „Kai tu norėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje“ (Mt 6, 6). Aišku, Jėzus kreipiasi tiesiogiai į tuos, kurie vis dar gyvena kaimuose ir kurie turbūt turi fizinę tokio užsidarymo galimybę; tačiau šie žodžiai turi vertę kiek­vienam žmogui visais laikais.
Nes kiekvienam Kristaus mokiniui reikia surasti šią slaptą vietą, šią atsiskyrimo vietą, kur Dievas gali jam parodyti, kokia tėviška meile Jis myli savo vaikus ir kur žmogus, nušviestas teisybės, būtų išlaisvintas iš visų išorinių prieštaravimų, o ypač, nusiėmęs bet kokią kaukę, būtų apsaugotas nuo bet kokio smalsaujančio žvilgsnio. Laisvas nuo kitų teismo, nuo „ką apie tai žmonės pasakys“, neprivalantis būtinai vienaip ar kitaip atrodyti, žmogus gali šioje vidinėje paslaptyje stoti vienas priešais Dievą.
Kad ir kas jūs būtumėte, kad ir kokios būtų jūsų gyvenimo sąlygos, net jei esate ligoninės palatoje ar gyvenate per mažame bute, net jei sukiojatės metro ar tarp minios, galite rasti šį „vidinį kambarį“, kurio duris galite užrakinti. Tai nelengva, – pasakysite man. Tiesa. Be to, tai šiek tiek priklauso ir nuo temperamento. Aš mieliau melsčiausi vienas kalnuose, kur girdisi ne žmonių, bet paukščių keliamas šurmulys. Tačiau užtikrinu jus, kad melstis galima metro, dirbtuvėse ar gamykloje... ir net biure, ligoninėje, kareivinėse. Ir kai nėra kito būdo kaip tai padaryti, užsitrauki antklodę sau ant galvos ir meldiesi prieš užmigdamas.
Visada galima rasti vidinį būdą panirti į tą vienatvę, kur per tvirtą mūsų apsisprendimą melstis išbandoma mūsų laisvė ir susitikimo su Dievu tikrumas.
Žanas Mari Liustižė, † 207

Biografija