Meditacija C Švč. Jėzaus Širdis
Pražuvėlė avis
Nori žinoti, kaip tas pats Dievo Žodis, kuris yra ir Dievo tarnas, apreiškė save palaimintiesiems pranašams? Veikdamas per visus šventuosius Žodis rodo savo gailiaširdiškumą ir nešališkumą, apšviesdamas juos ir prisitaikydamas tarytum mūsų naudos siekiantis patyręs gydytojas, nes jis žino žmonių silpnumą. Neišmanėlius stengiasi apšviesti, o paklydėlius sugrąžina į teisingąjį savo kelią. Jis lengvai randamas tiems, kurie tikėdami Jo ieško ir tuojau pat atidaro tiems, kurie tyromis akimis ir skaisčia širdimi beldžiasi į Jo duris. Neatstumia nė vieno iš savo tarnų, nes nė vieno nelaiko nevertu dieviškųjų slėpinių. Turtuolio nelaiko garbesniu už vargšą, neatstumia neturtėlio dėl jo skurdo. Nepeikia barbaro ir neatskiria eunucho kaip netikro vyro. Nejaučia neapykantos moteriai dėl pirmykščio jos nepaklusnumo ir nenuvertina vyro už jo prasižengimą, bet visų nori ir visus trokšta išgelbėti. Visus trokšta padaryti Dievo vaikais ir visus šventuosius ragina sudaryti vieną tobulą žmogų. Nes vienas yra ir Dievo sūnus, kurio dėka atgaivinti Šventosios Dvasios mes taip pat trokštame tapti vienu tobulu dangiškuoju žmogumi.
Kadangi Dievo Žodis buvo bekūnis, jis apsivilko iš šventosios Mergelės gautą šventąjį kūną ir kryžiaus kančia tarytum jaunikis nuaudė sau apsiaustą, idant sujungęs mirtingą mūsų kūną su savo galybe ir sumaišęs nykstamumą su nenykstamybe, o silpnumą su stiprybe, išgelbėtų žūstantį žmogų. Šitaip nuaustas audeklas – tai Viešpaties kančia ant kryžiaus, jo metmenys – šventosios Dvasios galia, ataudai – į Dvasią įaudžiamas šventasis kūnas, siūlas – juodu į vieną jungianti Kristaus meilės malonė, šaudyklė – Žodis. Patriarchai ir pranašai darbuojasi ausdami gražų ir tobulą Kristaus rūbą, o per juos tarytum šaudyklė pereinantis Žodis audžia pagal Tėvo norą.
Šv. Ipolitas, † 235
Biografija