Spausdinti

Biografijos V



Vatikano II Susirinkimas (1965)

 

Vatikano II Susirinkimas, vykęs nuo 1962 m. spalio iki 1965 m. gruodžio, neabejotinai yra žymiausias XX a. Bažnyčios įvykis. Dar ir šiandien autentiškos Susirinkimo dvasios supratimas ir pritaikymas yra labai svarbus visos Bažnyčios rūpestis. Vatikano II Susirinkimo Tėvai paskelbė šešiolika svarbių dokumentų, atsiliepdami į pradinį popiežiaus­ Jono XXIII kvietimą, iškėlusį Susirinkimui uždavinį pateikti ir pagilinti krikščioniškąją doktriną „būdu, atsiliepiančiu į mūsų laikmečio reikalavimus“. Konstitucija apie Bažnyčią Lumen Gentium („Tautų šviesa“) 1964 m. originaliai priminė pagrindinį pasauliečių vaidmenį krikščionių bendruomenės širdyje. Meditacija A eilinis 31; Meditacija B Šeštinės; Meditacija C 11 02 III.



Vilhelmas iš Sen Tjeri (Guillelmus a S. Theodorico, Guillaume de Saint-Thierry, 1085–1184)

 

Šv. Vilhelmas išsilavinimą įgijo Šiaurės Prancūzijos mokyklose, buvo ir Anzelmo, ir Abeliaro (Abelard’o) mokinys. Reimse įstojo į vienuolyną, 1119 m. tapo Šv. Teodoriko benediktinų vienuolyno abatu. Nuo tada parašė daugiau veikalų, kuriuose atsiskleidė kaip teologas ir mistikas. Buvo artimas šv. Bernardo bičiulis, dalyvavo benediktinų vienuolijos reformoje. Vėliau perėjo į cistersų observantų vienuolyną Sinji (Signy) vietovėje. Aktyviai dalyvavo iškeliant teologines Abeliaro klaidas. Jo, dvasios tėvo ir vadovo, teologija neatsiejama nuo kontempliacijos. Meditacija B Gavėnios 3.



Vincentas Paulietis (1581–1660)

 

Šv. Vincentas, savo tėvo kaimenės piemuo, nuo mažens pajuto pašaukimą kunigystei ir pasiekė, kad galėtų mokytis­– iš pradžių Dakse, po to Tulūzoje. 1600 m. įšventintas kunigu, jis susidraugavo su Beruliu (Berulle) ir pasirinko jį dvasios vadovu. 1613 m. tapęs galerų generolo Filipo Emanuelio de Gondi vaikų auklėtoju, susidūrė su galerininkų skurdu ir „atsivertė“: davė įžadą pasiaukoti Dievui tarnaudamas vargšams. 1619 m. jis tapo galerininkų kapelionu, 1625 m. įkūrė Kunigų misionierių kongregaciją apaštalauti kaime ir taip daug prisidėjo prie dvasininkų ugdymo. Norėdamas pagelbėti visiems nelaimingiesiems, drauge su Luiza de Marijak (Marillac) jis įkūrė Gailestingųjų seserų kongregaciją, kuri jo skatinama darys stebuklus, lengvindama žmonių kančias, ypač pilietinio karo Prancūzijoje metais. Meditacija B eilinis 29.



Višinskis Steponas (Stefan Wyszyński, 1901–1981)

 

Steponas Višinskis, 1924 m. įšventintas kunigu, toliau tęsė studijas bei kunigavo Lomžos diecezijoje, vėliau iki pat karo dėstė Vloclaveko seminarijoje. 1946 m. jis paskiriamas Liublino vyskupu, po to, 1948 m., Gniezno ir Varšuvos arkivyskupu. Komunistų režimo buvo ne kartą įkalintas, tačiau savo pamoksluose nesiliovė skleisti atleidimo idėjos. 1965 m. jis išreiškė atleidimą Vokietijos Bažnyčiai. Višinskį apibūdina trejopa meilė: Dievui ir Jo Motinai, savo tėvynei ir žmogui. Meditacija B 06 29 d..




Vonjė Anskaras (Dom Anschaire Vonier, 1875–1938)

 

Tėvas Anskaras Vonjė, gimęs 1875 m. Vokietijos pietuose, būdamas 17 metų tapo Bukfasto benediktinų vienuolyno Anglijoje naujoku. Jis buvo filosofijos dėstytoju Romoje, kai bendruomenė jį, sulaukusį 31 metų amžiaus, išrinko abatu. 32 metus ėjęs abato pareigas, Tėvas Anskaras Vonjė rūpinosi vienuolyno bažnyčios atstatymu, mokymu ir dvasiniu vadovavimu. Jis mirė 1938 m., išleidęs daug veikalų, pasižyminčių nuostabiu teologiniu tikslumu ir „užkrečiamu“ dvasinio gyvenimo Kristuje entuziazmu. Meditacija A 03 04; Meditacija B Velykų 7; Meditacija C Velykos.



Vuajom Renė (René Voillaume, 1905–2003)

 

Tėvo Šarlio de Fuko (Charles de Foucauld, brolio Jėzaus Karolio) gyvenimo ir mokymo paveiktas, ištikimas jo dvasiai Renė Vuajom 1933 m. spalį El Abiode, Sacharoje įkūrė pirmąją Mažųjų Jėzaus brolių broliją. „Masių širdyje“ ir „Laiškų brolijoms“ autorius turi dovaną atskleisti Kenčiančio Kristaus veidą, pačiuose vargingiausiuose ir banaliuose gyvenimo įvykiuose perskaityti gyvojo Dievo žinią. Jo dvasingumas yra labai paprastas, ypatingai evangelinis, kaip ir brolio Jėzaus Karolio. Meditacija A eilinis 12.